Unė vazhdoj ti qėndroj besnike idesė sime se ti kėto tė fhėna, sikurse ėshtė shumė normale, I ke marrė nga njė prej shkrimtarėve dhe studiuesve apologjetik mė tė njohur tė botės sė krishterė dhe ky ėshtė Josh Mc Doėell I cili ėshtė njė personazh qė mund tė vendoset nė rangun e Billy Graham, Pat Robertson, Tim LaHaye dhe Jerry Falėell. Josh McDoėell nė ndryshim nga kėta tė tjerė ėshtė bėrė mė i njohur duke qenė se ai ka shkruar shumė libra tė tillė si Mė shumė se sa njė zdrukthtar, Prova qė kėrkojnė verdikte etj,. Pėrmes tė cilave ai ėshtė shprehur pro qėnies sė tij i krishterė madje duke pohuar se krishtėrimi ėshtė njė e vėrtetė globale qė shpesh ėshtė keqkuptuar.
Pėr tė parė nėse njė provė ėshtė e besueshme apo jo, ajo duhet tė vėrtetohet si e tillė, pra e besueshme. Dhe pėr kėtė fakt ėshtė dakord dhe vetė McDoėell (More Than a Carpenter , p. 39).
Nė vazhdim tek postimet e tua dhe tė personave tė tjerė shikoj se shumė prej jush pohoni pagabueshmėrin e Biblės dhe se Bibla ėshtė njė vitrinė ku jo vetėm shikoni historinė e botės deri nė vdekjen e Shpėtimatarit por ajo ėshtė dhe njė vitrinė profecish. Pėr tė thėnė tė vėrtetėn ndėr profecitė biblike kemi dhe ato tė dėshtuarat, mjafton tė pėrmendim atė tė Ezekielit qė premtoi shkatėrimin e Tirit qė nuk ndodhi kurr. Pėr mė tepėr shikoni ėebsiten www.erasmusi.org.
Nė shkrimin tėnd ti pohon se Bibla ėshtė shkrimi mė I pėrkthyer, qė ėshtė shtypur mė shumė, dhe qė I ka shpėtuar mė shumė kritikė edhe pse tė egėr kundrejt saj; pėr kėtė arsye bibla ėshtė njė libėr prej Zotit. Ēdo person e ka tė qartė se nė llogjikėn e thjeshtė asnjė nga kėto fakte nuk ka tė bėjė dhe nuk I jep Biblės kėtė lumturi askush nuk tė mohon qė bibla ėshtė pėrkthyer pėr njė arsye tė thjeshtė, sepse ka pasur njereėz qė kanė dashur ta lexojnė, por jo se ajo ėshtė patjetėr njė libėr hyjnor, tė jetė e atillė dhe Iliada e Homerit ėshtė pėrkthyer nė shumė gjuhė, ēdo tė thotė qė ėshtė hyjnore?
Pėrsa I pėrket kritikės dhe rezistencės qė bibla na I paska bėrė, kjo ėshtė njė gjė pėr tė qeshur. Tė gjithė e dimė, sespe kemi bėrėr histori, qė kritika ndaj Biblės ka nisur shumė kohė mė vonė, duke qenė se kasha ndiqte njė politikė ikuzicioniste dhe ēkishėruese pėr kėdo qė tentonte jo vetėm tė shikonte Biblėn ndryshe por edhe vetė mėsimet e kishės. Kritika e Biblės u bė shumė e njohur vetėm nga shekujt 18 apo dic mė parė. Mos harrojmė se nė shekullin e 19 Reverendori Robert Taylor, u dėnua me burg vetėm se I bėri kritikė biblės. Me pak fjalė Bibla nuk ishte aq shumė e kritikuar sa pohon ti.
Njė tejtėr fakt shumė interesant pėr Bilėn ėshtė dhe kanonizimi I saj. Shpesh dėgjkojmė tė themi se ka shumė Bibla apo shumė unjgij dhe se vetėm prej kėtyre janė kanonizuar, dhe dikush mund tė pyesė se pse kėto tė katėr? Ose Pse vetėm katėr? Pėrgjgija qė vjen ėshtė se ka qenė njė kanonizim hyjnor qė I ėshtė bėrė vėrtetė Librave hyjnor. Nėse unė e besoj kėtė tezė, ju betohem se sėrishmi nuk arrij tė gjej njė pėrgjigje tė saktė se kush janė kanonikėt e vėrtetė. Kisha Romake Katolike ka 15 libra mė shumė nė kanionin e saj se sa ajo protestante. Tradita hebreje pėrmban sigurisht vetėm testamentin e Vjetėr, pra ajo ka vetėm 39 Libra. Ndėrsa kisha siriane pėrmban mė pak libra nė kanonin e saj, ndėrsa ajo etiopiane pėrmban akoma mė pak libra nė kanonin e saj. Nuk duhet harruar se mospasja e kėtyre librave, psh nga protestatėt ėshtė shpjeguar se kėto janė libra heretik dhe jo prej frymėzimit hyjnor. Psh. Protestantėt mohojnė tė qėnurit si libar hyjnor tė Librit tė Barukut, Librit tė Tobias, Letra e Judės, Kėnga e Solomonit, Predikuesi, Libri i parė dhe i dytė i Makabjeve. Tashmė mua mė duhet tė pyes se kush nga kėto kisha pėrmban dhe ka kanonin e saj origjinal?
Po nuk duhet harruar pa pėrmendur, dhe kėtu do ta cekim shumė pak, se vetė pėr ndėrtimin e Dhajtės sė Vjetėr ėshtė dashur njė kanonizim. Dhe nėse do ti hedhim njė sy mė poshtė do tė kemi librat apokrifė qė pėrfshihen nė RSV e 1957
1 Esdra
2 Esdra
Tobit
Judith
Shtesat e Estherit
Dituria e Solomonit
Ecclesiasticus, or the Ėisdom of Jesus the son of Sirach, or Sira
Baruk
Letra e Jeremias
The Prayer of Azariah and the Song of the Three Young Men (addition to Daniel)
Susanna (Daniel)
Bel and the Dragon (Daniel)
The Prayer of Manasseh
1 Makabej
2 Makabej
(shih Metzger, Apocrypha, pp. 3-4.)
Pėr tė qeshur ėshtė dhe vetė fakti qė nė njė provė qė juve keni pėrdorur pėr tė treguar se bibla ka mbetur e pandryshuar ėshtė edhe ajo e kodikėve tė vjetėr. Nė Codic Vatiacnus kemi kėto lista tė Librave pėr Dhajtėn e Re. Genesis, Exodus, Leviticus, Numbers, Deuteronomy, Joshua, Judges, Ruth, 1-4 Kingdoms (1 and 2 Samuel, 1 and 2 Kings), 1 and 2 Chronicles, 1 Esdras, 2 Esdras (Ezra-Nehemiah), Psalms, Proverbs, Ecclesiastes, the Song of Songs, Job, the Ėisdom of Solomon, Ecclesiasticus, Esther, Judith, Tobit, Hosea, Amos, Micah, Joel, Obadiah, Jonah, Nahum, Habakkuk, Zephaniah, Haggai, Zechariah, Malachi, Isaiah, Jeremiah, Baruch, Lamentations, The Epistle of Jeremy, Ezekiel, Daniel.(Abderson CHB.V.1.FQ.162) Sikurse e shikojmė shumė mirė, dhe me sytė tanė ne shohim se nė kėtė kodeks janė pėrfshirė dhe disa pjesė qė nė Biblat tona nuk janė cuditėrisht. Dhe unė pyes veten tani, sikurse juve, pėrse nuk e zbatojmė Codexin por vetėm mundohemi ta mbajmė pėr reklamė???
Aryset mė tė shumta qė kėto libra apokrifė nuk janė nė bibla ėshtė sepse sipas disa apologjetėve, ata nuk pėrbajnė fakte historike tė sakta dhe tė vėrteta. Por tė shikojmė a janė tė tillė librat kanonik??? Tek Zanafilla 26 na thuhet se Ahimelech i Gerar ėshtė njė Filisteas, por koha nė tė cilėn na pėrmendet ky personazh ėshtė ajo e Abrahamit pra qindra vjet para Filisteasve
Zanafilla 14:14, reference is made to an exploit of Abraham to the northern city of Dan. This city, named after Abraham's great grandson, ėas not conquered and renamed by Israelites until hundreds of years later (Judges 18:29).
Deuteronomi, supozohet se ėshtė shkruar nga Moisiu por pėrmban sekuenca nga vdekja e tij, pra tregon Moisiu vet se si ka vdekur. Po kėshtu ai tregon se si gjenerata kaloi lumin e Jordanit ndėrkhė qė ai kurrė se kaloi atė.[ Deut. 3:14; 10:8; 34
.] gjithsesi ky libėr mund tė jetė krijuar nė Palestinė [Deut. 1:1-15; 3:8; 4:46. The Holy Scriptures According to the Massoretic Text (Philadelphia: Jeėish Publication Society, 1955), "beyond the Jordan." Cited by Larue, op. cit., ch. 19.] Kronikat na paraqet Mbretin David qė mblidhte disa monedha tė quajtura dariks pėr tė ndėrtuar tempullin e Jeruzalemit (1 Kron. 29:7). Ky ėshtė njė gabim sepse monedha darik ka ardhur pas ardhjes sė Darit tė Persisė nė pushtet, qė ka jetuar 500 vjet pas Davidit [Michael D. Coogan, "Money," art. in Oxford Companion to the Bible (Oxford: University Press, 1993; H. Hamburger, art. "Daric," The Interpreter's Dictionary of the Bible: An Illustrated Encyclopedia (Neė York: Abingdon Press).]
Po kėshtu Tek Luka 2:1-3, census i Quirinius ėshtė vendosur gjatė regjiit tė Herodit, duke e zhvendosur pėr dhjetė vjet.
Po kėshtu ungjilli sipas Markut ka probleme esenciale edhe me vendndodhjet ku mund tė pėrmendim atė tė 7:31 [H. Anderson,The Gospel of Mark, NCB (London, 1976). Also cited by Wells, The Historical Evidence for Jesus, p. 230. The journey described is like "travelling from Cornwall to London by way of Manchester" (A.E.J. Rawlinson, Westminster Commentary); as cited in D.E. Nineham, The Gospel of Saint Mark (Penguin Neė Testament Commentaries, 1963), p. 203. An American example might be to go from Los Angeles to San Diego by ėay of Santa Barbara; or, Neė York to Philadelphia by ėay of Baltimore.]
Apo kundėrthėniet mes Mark 6:21 dhe atij 6:27 [Jesus and the Gospel: Tradition, Scripture, and Canon, by Ė. R. Farmer (Philadelphia: Fortress Press, 1982).]
Po kėshtu kundėrthėniet mes Markut 5:1 dhe Mateut 8:28 [H. C. Kee, Community of the New Age: Studies in Mark's Gospel (London,1977), pp. 102-3, as cited by Wells, Historical Evidence for Jesus, (Buffalo: Prometheus, 1988) p. 230. There are textual variants here, but, "Gerasenes: This is probably what Mark wrote, the other names being guesses by copyists ..." Nineham, Saint Mark, p. 153; also, p. 40, Mark is someone "not directly acquainted with Palestine." ]
Po pėr ti dhėnė fund tė gjithė kėsaj mesele unė po jap disa thėnie tė etėrve tė kishės pėrsa I pėrket liobrave tė Dhajtės sė Re dhe kanonizimit tė saj.
Ignatius, c. 125 CE. Nuk I quante si shkrime tė shenjta 1 Corinthians, Ephesians, Romans, Galatians, Philippians, Colossians, 1 (-2?) Thessalonians, dhe 1 Peter; Grant, Formation, p. 89f.
Polycarp, c. 130 njihte Romakėt, 1Korinthasit, galatianėt, efeisnasit, Filipinasit, Alludes to Romans, 1 Corinthians, Galatians, Ephesians, PhilippiansSelanikasve, 1 timoteut, 1Pjetri, 1Klementi 1 ose 2 gjoni por nuk I njihte si shkrime tė shenjta Grant, Formation, p. 102f.
Hermas i Romės, mes 90-120 e.s. duket se e paraqet Apokalipsin nė bazė tė 2 Ezdras (Vis. 2.3.4). Allusions to Mattheė and Ephesians. Grant, Formation, p. 72f.
1 Clement, c. 100 CE. Ka pėrdorur njė larmitet versetesh nga shumė shkrime hebreje dhe shumė pak nga ungjijtė. Grant, Formation, p. 77f.
Papias, ka pėrmendur pjesė nga 2 baruku pėr tė pėrshkruar mėsime nga Jezusi.[119] po kėshtu ai nuk I njihte letrat e Palit.
Sėrishmi pėr tu pėrmendur ėshtė se nė Codex Sinaiticus janė pėrfshirė dhe Letrat e barnabait dhe Bariu I Hemresit qė mė vonė u vėrtetua se ishte njė shkrim I Ireneusit. Po e njėjta procedurė, pra pasja e mė shumė librave kanonik se sa kemi ne tani ėshtė dhe tek Codex Claromontus. Ja librat psh nė tė cilat ėshtė bazuar Klementi I Aleksandrisė
Baruch
Sirach
The Ėisdom of Solomon
Tobit
Judith
1-2 Maccabees
Additions to Daniel
1 Enoch
2 Esdras
Assumption of Moses
Gospel According to the Egyptians
Gospel According to the Hebreės
Traditions of Matthias
The Didache
1 Clement
Barnabas
Hermas
The Preaching of Peter
The Apocalypse of Peter
Some books regarded as inspired by Clement of Alexandria, c. 200 CE.161
Additions to Daniel
1 Baruch
3 Baruch
Judith
1-2 Maccabees
Tobit
Ėisdom of Solomon
Assumption of Moses
The Apocalypse of Elijah
The Ascension of Isaiah
Jannes and Jambres
Prayer of Joseph
Testaments of the Tėelve Patriarchs[Metzger, Canon, p. 130-135]
Me pak fjalė ne nuk kemi evidence tė qarta se si ka ndodhur I ashtuquajturi kanonizim, madje pamė qė edhe librat e kanonizuar kishin shumė gabime nė vetvete. Mos tė harrojmė dhe njė fakt kryesor qė vetė Codikėt na treguan qė ne nuk kemi njė pjesė qė pėr to ishin tė kanonizuara. Atėherė pėrgjigjen e mendoni vetė apo jo?!
Tanimė tė vijmė tek njė pikė tjetėr tek ajo arkeologjike. Mė sipėr na janė paraqitur njė pjesė e atyre qė quhen zbulime arkeologjike qė lidhen me Biblėn. Nga viti 1920-70 u formua shoqėria e Ėlliam F. Albright dhe e studentėve tė tij me emrin American School. Kjo shkollė do tė mbahet mend pėr gafat e saj tė tmerrshme nė fushėn e arkeologjisė dhe historisė pėr njė fakt shumė domethėnės, qė do ti shikojmė mė pas. Kėto fakte ngrihen nė ajėt nga shkrimet e mėsipėrme.
Tell es-Sultan (Jericho)
John Garstung do tė shkonte nė Jerichon mė 1930-36 dhe do tė rivėrtetnote se ai kishte gjetur prova se Bibla kishte tė drejtė pėrsa I pėrket Jerichos dhe pushtiit tė Kaananit nga ana e Joshuas. Por mė 1955 Kathleen Kenyon do tė dėshmonte se gragstun ishte gabim dhe se ajo nuk ishte Jericho ai kishe gėrmuar gabimisht duke menduar se ai ishte njė mur I epokės sė bronxit por nė fakt nuk qe I tillė. Qyteti nė fjalė ishte shumė kohė pėrpara Joshuas dhe nė kohėn kur ai ka kaluar ai ka qenė I abandanuar. Arkeologėt e tillė biblikė, pra qė kėrkonin me do e most ė tregonin se Bibla kishte tė drejtė dhe aty ku nuk kishte, ngriheshin dhe shiknin disa fakte majde shpesh edhe duke I keqpėrdorur aop duke I shtrembėruar ato. E njėjta gjė ndodhi dhe me Eblėn dhe tabletat e saj. Dhe sė fundi nuk duhet harruar shprehja e njė Albrighti qė deklaron se faktet edhe duhen tė keqpėrodren dhe duhet tė gėnjehet vetėm e vetėm qė Bibla tė dalė qė ka tė drejtė pėr kėtė shih Bunimovitz, p. 62.
Duke qenė se faktet janė mėse evidente dhe duke qenė se janė kokforte do ju floja tė vinit juve pėrgjgijen tuaj dhe tė pohoni se kush ka tė drejtė apo jo. Do dėshiroja qė ato qė Kano ndėrmend tė diskutojnė le ta bėjnė nė kėtė mėnyrė dhe jo me anashkalime.
Del qartė qė Bibla nuk ėshtė unike dhe se nuk ėshtė fjala e Zotit
Gjithė tė mirat.